Kiekvienas tėvas nori matyti savo vaiką sėkmingą. Tačiau ką daryti, kai vaikas tikrai stengiasi – ruošia namų darbus, mokosi, o rezultatai vis tiek nedžiugina? Ar visada tai reiškia, kad jis per mažai dirba? O gal už prastesnių pažymių slypi visai kitos priežastys? Vaiko teisių gynėjai diskusijoje „Vaikas stengiasi, bet rezultatai vis tiek prasti. Kodėl taip nutiko? Kaip padėti vaikui?“ ragina į prastesnius vaiko rezultatus žvelgti plačiau: ne skubėti ieškoti kaltės ar reikalauti dar didesnių pastangų, o pirmiausia pabandyti suprasti, kas vaikui trukdo.
Vaikui nesėkmė dažnai skauda labiau, nei gali pasirodyti suaugusiesiems, ypač jeigu jis iš tiesų stengėsi. Tokiu metu svarbu, kad vaikas pajustų: jo pastangos buvo pastebėtos ir jis nėra mylimas mažiau dėl prastesnio pažymio ar nepavykusios užduoties.
Svarbu sudaryti sąlygas vaikui patirti sėkmę
Vaiko teisių gynėja Rasa Šinkūnaitė atkreipia dėmesį, kad suaugusiųjų lūkesčiai vaikui turėtų būti realistiški ir atitikti jo galimybes.
„Žinoma, kad kiekvienas tėvas nori, kad jo vaikas būtų sėkmingas. Tačiau labai svarbu, kad norai ir lūkesčiai būtų pamatuoti ir racionalūs. Juk vaikas yra lygiai toks pat žmogus, tik su mažesne patirtimi. Tad suaugusiųjų atsakamybė – racionaliai nubrėžti lūkesčius ir padėti pačiam vaikui kelti sau įgyvendinamus tikslus“, – sako R. Šinkūnaitė.
Įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė, mokytoja ir mama Vilma Venslavė taip pat pabrėžia, kad kartais svarbiau už aukščiausią pažymį yra paties vaiko pažanga.
„Sakau ne tik kaip mama, bet ir kaip mokytoja: mes norime gerų rezultatų. Tačiau kartais tėvų ar pedagogų norai neatitinka vaiko galimybių. Tad už dešimtuką elektroniniame dienyne svarbiau yra skatinti vaiką tobulėti“, – pataria V. Venslavė.
Pasak pašnekovės, vaiko pastangos ir jo nueitas kelias iki rezultato dažnai yra daug svarbesni už pažymį dienyne: „Kartais ketvertukas, pasiekęs penketą, būna laimingesnis negu eilinis dešimtukas, gautas dešimtukininko.“
Todėl vaiko teisių gynėjai tėvams ir globėjams pataria vietoje klausimo „Kodėl gavai tokį pažymį?“ paklausti: „Kas šiandien buvo sunkiausia?“, „Kas tau padėjo?“, „Ko norėtum išmokti kitą kartą“. Tokie klausimai leidžia kalbėtis ne apie vaiko vertę, o apie jo patirtį ir tai, ko jam reikia.
Prastesnis pažymys ne visada reiškia, kad vaikas per mažai stengiasi
Panevėžio jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Ignas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad ugdant vaiką svarbu nepamiršti jo individualių gebėjimų.
„Žuvis nelips medžiais, o beždžionė neplaukios vandenyje: šitai mes pamirštame nuo pat pirmųjų vaiko dienų mokykloje. Manau, kad pirmiausia labai svarbu išryškinti vaiko gebėjimus, o akademinius pasiekimus palaikyti bent minimaliame standarte ar lygyje, kad atėjus laikui atsivertų galimybės tęsti mokslus ar pasirinkti norimą profesiją“, – sako I. Janeliūnas.
Be to, vien prastesni mokymosi rezultatai dar nepasako visos istorijos. Už jų gali slypėti nuovargis, nerimas, vienišumo jausmas klasėje, patyčios, mokymosi sunkumai, sveikatos problemos ar baimė nepateisinti suaugusiųjų lūkesčių.
Jeigu vaikas tampa uždaresnis, dažnai skundžiasi galvos ar pilvo skausmais, pradeda vengti mokyklos, labai bijo suklysti ar nuolat kartoja „man nepavyks“, „aš kvailas“, „aš nieko nesugebu“, verta į šiuos signalus pažvelgti rimčiau. O svarbiausia – priminti vaikui, kad visada prireikus jis gali pasipasakoti ir bus išklausytas, suprastas.
„Bet kuriam žmogui, nesvarbu, vaikui ar suaugusiajam, svarbu susidūrus su iššūkiais nelikti vienam, turėti kam pasipasakoti, paprašyti patarimo. Tad, kai vaikas išgyvena įtampą, turi iššūkių mokykloje, labai svarbu, kad artimiausi žmonės jam suteiktų saugumo jausmą, išklausytų, būtų šalia“, – pabrėžia R. Šinkūnaitė.
Kartais vaikui reikia ne daugiau pastangų, o kitokios pagalbos
Jei vaikas stengiasi, tačiau mokytis jam vis tiek sunku, svarbu neapsiriboti klausimu, kiek dar jis galėtų pasistengti. Kartais prastesni rezultatai rodo, kad vaikui reikia kitokio mokymosi būdo, daugiau laiko, papildomos pagalbos ar atidesnio specialistų žvilgsnio.
Dalindamasi savo šeimos patirtimi V. Venslavė sako, kad tinkama pagalba ir bendradarbiavimas gali padėti vaikui atskleisti savo galimybes: „Mano dešimtmečio berniuko situacija tokia, kad buvo sustojęs kalbos vystymasis dėl medicininių priežasčių, kurias išsprendus ir įdėjus daug pastangų drauge su gydytojais bei pagalbos mokiniui specialistais, sėkmingai įveikėme šią problemą. Tačiau liko dėmesio sutelkimo problema, dar populiariai vadinama ADHD.“
Pasak jos, išgirdus apie vaiko dėmesio sutrikimą, pirmiausia kilo nerimas, kaip tai paveiks jo ateitį. Tačiau laikui bėgant požiūris pasikeitė.
„Pradžioje išgirdusi, kad mano vaikui dėmesio sutrikimas, galvojau: „O kaip dabar bus“. Tačiau dabar suprantu, kad mano vaikas – ypatingas, ir kas čia blogo? Man padėjo suvokimas, kad pats žodis kitoks nėra stigma ir yda, o kaip tik išskirtinumas, prie kurio reikia patiems prisitaikyti ir išdrįsti paprašyti pagalbos, bendradarbiauti su pedagogais. Šiuo metu mūsų šaunuolis sėkmingai mokosi, dalyvauja olimpiadose, užima prizines vietas, lanko meno mokyklą, mokosi muzikuoti“, – džiaugiasi pašnekovė.
Pasak Panevėžio jaunimo reikalų tarybos pirmininko I. Janeliūno, vis dar pasitaiko atvejų, kai vaikai, turintys individualių ugdymosi poreikių, vertinami per išankstinių nuostatų prizmę. Tačiau vaikams augant kartu tokie skirtumai gali būti priimami daug natūraliau.
„Yra manoma, kad individualių ugdymosi poreikių turintis vaikas būtinai protiškai neįgalus, kad bus daug iššūkių mokantis ir panašiai. Tačiau patys vaikai, ypač jei kartu mokosi nuo mažumės, vienas kitą priima ganėtinai natūraliai, nesvarbu, ar tai būtų negalia, ar dėmesio sutrikimas“, – pastebi diskusijos dalyvis.
Be to, svarbu nepamiršti, kad individualių ugdymosi poreikių gali turėti ne tik tie vaikai, kuriems mokytis sunkiau. Išskirtinai gabiam mokiniui taip pat gali reikėti papildomo dėmesio, sudėtingesnių užduočių ar didesnio įsitraukimo į mokyklos ir popamokinę veiklą.
Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
