Nuo pakuočių sudėties iki ženklinimo: kokiems pokyčiams turi ruoštis verslas?

Šių metų rugpjūčio 12 d. įsigaliojo nemažai atgarsio sukėlęs Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (reglamentas (ES) 2025/40), paprasčiau – Pakuočių reglamentas. Kol kas yra taikoma tik dalis jo nuostatų, o kitos įsigalios per keletą artimiausių metų. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Simonas Šlitas atkreipia dėmesį į verslui reikšmingiausius pokyčius, kuriems svarbu būti tinkamai pasiruošus.

 Kurie reikalavimai jau taikomi? 

 Anot S. Šlito, viena iš pagrindinių jau dabar aktualių naujovių yra pakuočių fiziniams gamintojams taikomas reikalavimas atlikti jų atitikties Pakuočių reglamentui vertinimą, parengti techninius dokumentus ir ES atitikties deklaraciją. Vienkartinių pakuočių atveju techniniai dokumentai ir ES atitikties deklaracija turi būti saugomi 5, o daugkartinių – 10 metų. Pareikalavus, šie dokumentai turi būti pateikiami priežiūros institucijoms. Atitikties įrodymų gali prašyti ir verslo partneriai, pavyzdžiui, atlikdami tiekėjų patikrą ar nustatydami sutartinius reikalavimus.

 „Svarbu pabrėžti, kad fizinis gamintojas šiuo atveju nebūtinai yra fiziškai pakuotę pagaminusi įmonė. Juo gali būti laikoma ir įmonė, kurios vardu ar su kurios prekių ženklu pakuotė arba supakuotas produktas projektuojamas ar gaminamas“, – pažymi S. Šlitas. 

 Importuotojams ir platintojams taip pat nustatytos pareigos, tačiau jų apimtis skiriasi. Importuotojai turi patikrinti, ar gamintojas atliko atitikties vertinimą ir parengė techninius dokumentus, taip pat kitų jiems nustatytų reikalavimų laikymąsi. Platintojai privalo veikti rūpestingai ir atlikti jiems numatytas taikomo ženklinimo ir atsakingų subjektų identifikavimo duomenų patikras. Taip siekiama užtikrinti vieningą atitikties mechanizmą visoje tiekimo grandinėje. 

 Gamintojų registras: vien Lietuvos registro gali nepakakti

 Pakuočių reglamentas numato pareigą registruotis kiekvienoje ES valstybėje narėje, kurioje įmonei tenka gamintojo atsakomybė už tos valstybės rinkai tiekiamas pakuotes ar supakuotas prekes. Vien registracija Lietuvoje šių pareigų kitose valstybėse nepakeičia. Be to, neįregistruotas gamintojas negali pirmą kartą tiekti pakuočių ar supakuotų prekių atitinkamos valstybės rinkai, todėl registracijos klausimą svarbu įvertinti dar prieš pradedant tiekimą į naują šalį.

 „Kuri įmonė privalo registruotis, priklauso nuo tiekimo modelio. Ši pareiga gali tekti vietos gamintojui, prekes iš kitos šalies įvežančiai įmonei arba tiesiogiai galutiniams naudotojams iš užsienio parduodančiam tiekėjui. Todėl svarbu įvertinti ne vien tai, kas pakuotę pagamino, bet ir kas bei kaip ją ar supakuotas prekes tiekia konkrečios valstybės rinkai“, – pažymi S. Šlitas.

 Lietuvoje jau veikia gamintojų ir importuotojų registravimo per GPAIS tvarka. Pakuočių reglamente numatytas nacionalinių registrų ir ataskaitų teikimo tvarkos suderinimas šių esamų pareigų savaime nepanaikina. Naujuosius Pakuočių reglamento reikalavimus atitinkančius nacionalinius registrus valstybės narės turi sukurti per 18 mėnesių nuo pirmojo atitinkamo Europos Komisijos (EK) įgyvendinimo akto įsigaliojimo. EK registracijos procesų, gamintojams būtinų pateikti duomenų ir ataskaitų rengimo taisykles turėjo būti patvirtinusi iki šių metų vasario 12 d., tačiau aktualūs įgyvendinimo aktai iki šiol nėra priimti.

 Kas laukia ateityje? 

 Anot „Sorainen“ teisininko, kol kas nėra taikomas ir specialaus pakuočių ženklinimo reikalavimas. Numatyta jo taikymo data – 2028 m. rugpjūčio 12 d. arba 24 mėnesiai po atitinkamo įgyvendinimo akto paskelbimo. Bendrasis ženklinimo reikalavimas nebus vienodai taikomas visoms pakuotėms: numatytos išimtys, pavyzdžiui, transporto pakuotėms, išskyrus elektroninės prekybos pakuotes, ir užstato bei grąžinimo sistemų pakuotėms, kurioms bus taikomas atskiras ženklinimas.

 „Siekiama sukurti visoje ES bendrą pakuočių ženklinimo sistemą. Dėl to į ES rinką patenkančios ir Pakuočių reglamento reikalavimus atitinkančios pakuotės privalės turėti vieningą ženklą, nurodantį medžiagas, iš kurių pakuotė pagaminta. Informacijai pateikti taip pat galės būti naudojami QR kodai ar kitos skaitmeninę informaciją koduojančios priemonės, tačiau fizinio ženklinimo jos nepakeis“, – sako S. Šlitas.

 Galiausiai, S. Šlito teigimu, dar vienas svarbus pokytis laukia nuo 2030 m. sausio 1 d., kai įsigalios minimalaus pakuotės masės ir tūrio reikalavimai, numatyti Pakuočių reglamento IV priede. ES rinkai skirtos pakuotės turės būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad jų masė ir tūris neviršytų funkcionalumui užtikrinti būtinų parametrų.

 Atskirai nustatyta, kad grupines, transporto arba elektroninės prekybos pakuotes užpildantys ūkio subjektai turės užtikrinti, jog tuščia erdvė bendruoju atveju neviršytų 50 proc. Šis reikalavimas bus taikomas nuo 2030 m. sausio 1 d. arba praėjus 3 metams nuo atitinkamų įgyvendinimo aktų įsigaliojimo, atsižvelgiant į vėlesnę datą. Tuščia erdve bus laikomos ir užpildo medžiagos, pavyzdžiui, burbulinė plėvelė,oro pagalvėlės ar pan. 

 Maistui skirtose pakuotėse PFAS ribojimai jau taikomi 

 Nuo 2026 m. rugpjūčio 12 d. maistui skirtoms pakuotėms taikomi Pakuočių reglamente nustatyti perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) koncentracijos ribojimai. Atitiktis šiems reikalavimams turi būti pagrįsta techniniais dokumentais. Su maistu besiliečiančias pakuotes naudojančioms įmonėms svarbu iš tiekėjų gauti tinkamus duomenis apie jų sudėtį ir atitiktį. 

 Artimiausias pokytis maitinimo įstaigoms – klientų atsinešama tara 

 Iki 2027 m. vasario 12 d. maitinimo ir apgyvendinimo sektoriaus galutiniai platintojai, tiekiantys karštus ar šaltus gėrimus arba paruoštą maistą išsinešimui, turės sudaryti galimybę klientams juos įsigyti į savo atsineštą tarą. Produktas turės būti siūlomas ne didesne kaina ir ne mažiau palankiomis sąlygomis nei toks pats produktas vienkartinėje pakuotėje, o apie tokią galimybę reikės aiškiai informuoti prekybos vietoje.

 Ne vėliau kaip iki 2028 m. vasario 12 d. taip pat atsiras pareiga pasiūlyti maistą ir gėrimus išsinešimui pakartotinai naudojamoje pakuotėje, tačiau ji nebus taikoma labai mažoms įmonėms.

 „Pakuočių reglamento reikalavimai įsigalioja skirtingais etapais ir ne visi vienodai aktualūs kiekvienai įmonei. Todėl verslui svarbiausia jau dabar įsivertinti, kurios nuostatos jam bus taikomos, nuo kada ir kokių praktinių pokyčių jos pareikalaus“, – rekomenduoja S. Šlitas. 

 Anot „Sorainen“ teisininko, praktiškai pasiruošimą įmonėms verta pradėti nuo naudojamų pakuočių audito ir tiekėjų dokumentacijos peržiūros, kartu įvertinant, kurioms pakuotėms dėl naujų reikalavimų gali prireikti pakeitimų.