Lietuvos inovacijų ekosistemai – naujas impulsas: KTU atidarė Atvirųjų inovacijų centrą

Centras įsikūrė KTU tarpdiscipliniame prototipavimo laboratorijų centre „M-Lab“. Naujoji iniciatyva žymi perėjimą nuo pavienių verslo ir universiteto projektų prie ilgalaikio, sistemingo bendradarbiavimo, kuriant sprendimus, kurių atskiros organizacijos dažnai negali įgyvendinti savarankiškai.

Atidarymo renginyje KTU rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka pabrėžė, kad centro reikšmė pirmiausia slypi ne fizinėje erdvėje, o galimybėje sukurti veiksmingesnį bendradarbiavimo modelį.

„Pastatas svarbus, tačiau kur kas svarbesnė yra platforma, susitikimai ir tinkamas mechanizmas, padedantis stiprinti mūsų bendradarbiavimą. Nors turime daugybę bendradarbiavimo tinklų, svarbu nuolat ieškoti būdų, kaip dar labiau didinti bendradarbiavimo potencialą. Manau, kad Atvirųjų inovacijų centras yra būtent toks mechanizmas“, – sakė KTU rektorius.

KTU Atvirųjų inovacijų centro (AIC, angl. Open Innovation Centre, OIC) tikslas – padėti įmonėms kartu spręsti sudėtingus technologinius ir inovacijų valdymo iššūkius, pasitelkiant mokslo ir tarptautinių ekspertų kompetencijas. Centras taps inovacijų ekosistemos ašimi, padedančia sujungti skirtingų sričių kompetencijas ir paversti mokslines idėjas praktiniais sprendimais.

KTU Atvirųjų inovacijų centro vadovo Luko Gerybos teigimu, viena pagrindinių centro užduočių – koordinuoti inovacijų ekosistemą ir užtikrinti aktyvų verslo įsitraukimą į ją.

„Galvojant apie inovacijų ekosistemą, pirmiausia į galvą ateina įmonės, be kurių neįmanoma sukurti veikiančios inovacijų ekosistemos. Ypač universitetuose, kur ji paprastai tiesiog išnyksta, jei į ją neįtraukiamos įmonės“, – teigė L. Geryba.

Naujojo centro veikla bus grindžiama pačių verslo įmonių tarpusavio bendradarbiavimu, o universitetas atliks nepriklausomo tarpininko vaidmenį. KTU AIC sieks sukurti pasitikėjimu ir atviru dialogu paremtą aplinką, kurioje verslo atstovai galės identifikuoti bendrus, ikikonkurencinius technologinius iššūkius ir sutelkti reikalingas mokslines bei ekspertines žinias bendriems sprendimams kurti.

„Norime sukurti platformą ir atverti verslui erdvę, kurioje bendradarbiavimas vyktų sklandžiai ir kurtų ilgalaikę vertę. Svarbu, kad šis bendradarbiavimas teiktų įmonėms naudą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu“, – sakė KTU AIC vadovas.

Centras burs verslą, tyrėjus ir inovatorius, padėdamas jiems rasti tinkamus partnerius, ekspertus ir plėtros galimybes. Telkdamas skirtingų sričių žinias, KTU AIC padės idėjas paversti prasmingais bendradarbiavimo ir inovacijų projektais.

KTU AIC veikla bus plėtojama dviem viena kitą papildančiomis kryptimis. „Open Innovation Lab“ padės įmonėms įsivertinti inovacijų potencialą, identifikuoti kompetencijų spragas, atrasti tinkamus partnerius ir išbandyti konkrečius sprendimus dar prieš juos diegiant rinkoje. Antroji kryptis – „Giliųjų technologijų ekspertų platforma“ – sudarys galimybes verslui kartu su tarptautiniais mokslo lyderiais inicijuoti ilgalaikes tyrimų programas ir plėtoti proveržio technologijas.

Abi centro veiklos kryptis jungs kasmetinis „Berkeley Innovation Forum Europe“. „Jo ištakos – Silicio slėnio įmonių inovacijų bendruomenė, kurioje verslo lyderiai dalijasi patirtimi, diskutuoja apie bendrus iššūkius ir ieško naujų bendradarbiavimo galimybių. KTU kartu su Kalifornijos universitetu Berklyje šią tradiciją plėtoja Europoje, telkdamas įmones, mokslininkus ir tarptautinius inovacijų ekspertus“, – tikino L. Geryba.

Svarbi centro išskirtinumo dalis – tarptautinis bendradarbiavimas. Jo strateginis patarėjas yra pasaulyje pripažintas atvirųjų inovacijų koncepcijos pradininkas, Kalifornijos universiteto Berklyje profesorius Henry Chesbrough. Anot jo, šiuolaikinėms įmonėms svarbu neapsiriboti vien savo turimomis žiniomis ir kompetencijomis, bet gebėti pasitelkti ir išorinius išteklius.

„Pasaulyje gausu vertingų žinių, todėl neverta visko bandyti padaryti patiems. Geriau įsitraukti, atsiverti ir panaudoti kitų sukauptas žinias drauge su tomis, kurias jau turime patys“, – įsitikinęs H. Chesbrough.

Kalifornijos universiteto Berklyje Verslo inovacijų instituto vadovas Chris Bush KTU AIC atidarymo renginyje atkreipė dėmesį į tarptautinį inovacijų pobūdį ir stiprų Europos vaidmenį plėtojant atvirųjų inovacijų koncepciją.

„Berklis (aut. past. Kalifornijos universitetas Berklyje) visada buvo tarptautinis universitetas. Inovacijų bei verslumo srityje apie 60 proc. iš universiteto aplinkos kylančių startuolių įkuria tarptautiniai studentai. Be to, norėčiau pabrėžti, kad atvirųjų inovacijų idėja Europoje užima ypatingą vietą. Daug akademinių tyrimų, publikuojamų moksliniuose žurnaluose, ir įmonių praktinės patirties šioje srityje yra būtent čia, Europoje“, – teigė C. Bush.

Pasak jo, ryšių su tokiomis pirmaujančiomis universitetinėmis institucijomis kaip KTU kūrimas atvirųjų inovacijų srityje puikiai dera tiek su bendra Berklio universiteto tarptautine misija, tiek su universiteto moksliniais interesais šioje srityje.

KTU ir Kalifornijos universiteto Berklyje bendradarbiavimas remiasi ne tik siekiu perimti gerąsias tarptautines praktikas, bet ir ilgalaikiu ryšių stiprinimu bei bendrų galimybių paieška.

Prie šios partnerystės plėtros prisidėjusi KTU profesorė dr. Asta Pundzienė save apibūdino kaip jungiamąją grandį tarp abiejų universitetų.

„Esu tarsi tiltas tarp Berklio ir KTU. Inovacijų ekosistemą kartu pradėjome kurti dar 2012 metais, o šiandien ši iniciatyva įgauna naują pagreitį ir tampa pagrindu ateities ekosistemai“, – sakė A. Pundzienė.

KTU strateginių partnerysčių prorektorė prof. dr. Edita Gimžauskienė prisiminė, kaip jos pažintis su Berklio universiteto inovacijų patirtimi paskatino ieškoti galimybių ją pritaikyti KTU veikloje.

„Pirmą kartą Berklyje lankiausi 2023 m., kai dalyvavau „Berkeley Innovation Forum“. Tuomet pradėjau svarstyti, kaip galėtume ne tiesiog nukopijuoti, bet pritaikyti praktikas, padedančias į inovacijų procesus įtraukti verslo sektorių, atsižvelgiant į mūsų bendruomenės ir Europos kontekstą“, – sakė E. Gimžauskienė.

Pasak KTU AIC vadovo L. Gerybos, KTU ši partnerystė leis pritraukti tarptautinius ekspertus, stiprinti mokslinių tyrimų potencialą, plėtoti naujas technologines kryptis ir ugdyti ateities pramonei reikalingas kompetencijas.