Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) išreiškė didelį nusivylimą dėl to, kad trys ES valstybės blokavo stojimo derybų su Šiaurės Makedonija ir Albanija pradžią.
Priimtoje rezoliucijoje (412 balsai už, 136 prieš, 30 susilaikė) EP pabrėžia, kad narystės derybų atidėjimas yra strateginė klaida, daranti žalą ES patikimumui ir siunčianti neigiamą signalą kitoms narystės siekiančioms šalims. Europarlamentarai įsitikinę, kad plėtros politika yra veiksmingiausia ES užsienio politikos priemonė, o jos stabdymas gali sumažinti stabilumą Sąjungos kaimynystėje bei suteikti erdvės kitiems užsienio subjektams, kurių veikla neatitinka ES vertybių ir interesų.

EP labai palankiai vertina Šiaurės Makedonijos pasiekimus sprendžiant sunkius istorinius dvišalius klausimus ir siekiant taikos Balkanuose. Europarlamentarai taip pat palankiai vertina Albanijos pasiekimus įgyvendinant europines reformas. Todėl jie ragina Europos Vadovų Tarybą jau kitame posėdyje priimti vieningą palankų sprendimą dėl stojimo derybų pradžios su šiomis šalimis.

Europos Vadovų Taryba spalio 17–18 d. susitikime atidėjo Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo derybų klausimą iki kitų metų gegužės. Derybų pradžią blokavo Prancūzija, Nyderlandai ir Danija. Šiaurės Makedonijai ES kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m., o Albanijai – 2014 m.

Lietuvoje išrinktas europarlamentaras Andrius Kubilius (Europos liaudies partija) teigė: „Šiandien privalome kalbėti apie tai, ką turime pakeisti iš savo pusės, kad visas ES plėtros procesas neįstrigtų dėl vienos valstybės narės. Prieš imantis reformų, turime sukurti paprastą taisyklę ar tradiciją ir paprašyti Taryboje „prieš“ balsavusių valstybių ateiti čia ir atvirai išsakyti, kokie buvo jų argumentai. Taip turėtume progą juos aptarti Europos Parlamente ir galbūt atrastume būdą, kaip toms valstybėms padėti įveikti jų pasipriešinimą. Taigi šiandien turėtume galvoti ne tik apie tai, kaip padėti Šiaurės Makedonijai ir Albanijai, bet ir apie tai, kaip padėti Prancūzijai ištaisyti savo klaidą, nes tai yra ne tik Prancūzijos, o visų mūsų klaida.“

Petras Auštrevičius („Atnaujinkime Europą“) diskusijoje sakė: „Ar mes išsižadame laisvos ir taikios Europos siekio? ES plėtra yra geriausias instrumentas paskatinti kaimynes vykdyti demokratines, laisvosios rinkos reformas ir didinti piliečių gerovę, o svarbiausia – siekti regioninio bendradarbiavimo ir stabilumo. Veiksmų planuose ir partnerystės susitarimuose iškeliame griežtus kriterijus mūsų kaimynėms, bet kažkodėl pamirštame laikytis savo įsipareigojimų. Tai yra nepateisinama. Kandidatės gali būti nepasiruošusios narystei šiandien, bet privalome žvelgti į ilgalaikę perspektyvą. Turime atsverti tokių valstybių kaip Rusija pastangas, kurios savo dosniais pasiūlymais siūlo tik trumpalaikę naudą. Savo ruožtu ES plėtros perspektyva siūlo aukščiausią įmanomą gyvenimo kokybę, piliečių laisves ir taiką.“