Pirmą kartą AB „Kauno grūdai“ Augalininkystės verslo atstovai pakvietė ūkininkus susitikti praktiniuose susitikimuose, taip vadinamose Lauko dienose, ne kaip įprasta pavasarį ar vasarą, bet pasibaigus javapjūtei ir prasidėjus rudeniniams žemės ūkio darbams. Rugsėjo 24 d. pas Panevėžio rajone ūkininkaujantį M.Deveikį gausiai susirinko šio regiono ūkininkai bei žemės ūkio specialistai.

„Lauko dienos – tarsi simbolinis KG GROUP verslo grandinės „nuo lauko iki stalo“ startas: juk viskas prasideda lauke nuo mažo grūdo. Ši visus mūsų įmonės verslus jungianti vertikaliai integruota gamybos grandinė užtikrina aukštą produktų ir paslaugų kokybę,“ – apie tvarų konkurencinį pranašumą, kurį itin vertina tiek Lietuvos, tiek užsienio klientai kalba KG GROUP įmonių grupės valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.

„Lauko dienų tikslas – pasidalinti geriausia praktika su ūkininkais, siekiant jiems padėti užauginti gausų derlių. Nusprendėme, kad rudeniop temos, apie kurias galime diskutuoti, taip pat labai aktualios – juk itin svarbu tinkamai pasiruošti žiemai, pavyzdžiui įvertinti žieminių kultūrų veisles“, – apie šiam sezonui būdingų aspektų svarbą pasakoja „Kauno grūdų“ Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė.

Susirinkusieji susipažino su naujausiais agrotechnologiniais sprendimais, kurių laikantis galima tikėtis, kad kultūros sėkmingai peržiemos ir duos kokybišką bei gausų derlių. „Kauno grūdų“ specialistai ir partneriai ūkininkams taip pat pristatė daugybę kitų temų: nuo organinių trąšų ypatumų iki dirvožemio kalkinimo svarbos.

Anot E. Juknevičienės, organinių trąšų naudojimas šiuolaikiniame ūkyje tampa būtinybe. Visame pasaulyje dirvožemio degradacija vyksta labai sparčiai. Remiantis patvirtintais tyrimais, ekspertai dirvožemio agrochemines savybes siūlo atstatyti naudojant paukščių mėšlą.

Lauko dienų dalyviai sužinojo ir apie naujus žemės apdirbimo būdus, tokius kaip bearimė žemdirbystė ir turėjo galimybę sužinoti, kokia tokio būdo nauda. Pasak E. Juknevičienės, visame pasaulyje populiarėjanti bearimė žemdirbystė po truputį randa vietą ir Lietuvos ūkiuose. Ją pasirinkę ūkininkai, nors ir turi investuoti į specifinę agrotechniką, vėliau gali džiaugtis ženkliai pagerėjusia dirvožemio struktūra, padidėjusiu humuso kiekiu.

______