Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje trečiadienį vyks debatai dėl EP narės Rasos Juknevičienės inicijuotos rezoliucijos, skirtos 80-osioms Ribentropo-Molotovo Pakto bei Antrojo pasaulinio karo pradžios metinėms, projekto. Debatai, kuriuose pasisakys ir R.Juknevičienė, numatomi tarp 18-19 val. Lietuvos laiku, juos kviečiame stebėti paspaudus šią nuorodą: https://www.europarl.europa.eu/ep-live/en/plenary/ Balsavimas dėl rezoliucijos numatomas šį ketvirtadienį.

„Ši rezoliucija yra ne tik apie istoriją, ne tik apie tai, kaip svarbu paminėti abiejų tironijų aukas, tačiau ir apie dabartį bei ateitį. Rusija išlieka didžiausia stalinizmo auka, Kremliaus politika ir toliau vykdoma Molotovo dvasioje. Istorija yra naudojama kaip informacinio karo įrankis, todėl rezoliucijos projekte kviečiame, kad Europos Komisija imtųsi priemonių, kad istorija nebūtų klastojama. Taip pat svarbu, kad jaunoji karta visoje Europoje turėtų pakankamai žinių apie totalitarinių režimų sukeltą tragediją“, – šio dokumento svarbą pabrėžė rezoliucijos iniciatorė EP narė R. Juknevičienė.

Dokumente pažymima, kad Antrasis pasaulinis karas, pražūtingiausias karas Europos istorijoje, prasidėjo dėl nacistinės Vokietijos-Sovietų nepuolimo ir bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos 1939 m. rugpjūčio 23 d., taip pat vadinamos Molotovo-Ribentropo Paktu, ir slaptųjų protokolų, kuriais du totalitariniai režimai pasidalijo Europą į dvi įtakos zonas.

Pasak R. Juknevičienės, šia rezoliucija ES šalys narės kviečiamos aiškiai ir principingai įvertinti totalitarinių komunistinio ir nacių režimų nusikaltimus ir agresiją.

Taip pat dokumentu šalys narės kviečiamos paminėti rugpjūčio 23 d. kaip Europos
totalitarinių režimų aukų atminties dieną tiek ES, tiek vyriausybių lygmenyse bei šviesti jaunąją
kartą įtraukiant istoriją ir totalitarinių režimų pasekmių analizę į mokymo programas ir vadovėlius
visose Europos mokyklose.

„Rezoliucijoje teigiama, kad gera Ribentropo-Molotovo pakto pasekmių likvidavimo patirtis
– Centrinės ir Rytų Europos šalių priėmimas į ES ir NATO ir kad Ukrainos, Moldovos, Gruzijos
integracija būtų pats galingiausias instrumentas, padėsiantis pasikeisti ir Rusijai“, – pažymi
europarlamentarė.

Dokumentu išreiškiamas susirūpinimas dėl dabartinių Rusijos lyderių pastangų iškraipyti
istorinius faktus ir išplauti Sovietų totalitarinio režimo nusikaltimus. Tai laikoma grėsminga
informacinio karo, vykdomo prieš demokratinę Europą, dalimi, todėl Europos Komisija kviečiama
ryžtingai priešintis tokioms pastangoms.

Be to, Europos Komisija kviečiama suteikti efektyvią paramą projektams, skirtiems istorinės
atminties puoselėjimui šalyse narėse, ir Europos atminties ir sąžinės platformos veiklai.
R.Juknevičienė į Europos Parlamentą buvo išrinkta šių metų gegužę, ji dirba didžiausioje
Europos liaudies partijos frakcijoje.