Penktadienį iš Vilniaus į Taliną važiuoti pradėjęs ir šeštadienį priešingu maršrutu atgal grįžęs Vitoldas Milius pasiekė savo tikslą – įveikė visą Baltijos kelio distanciją vienu degalų baku. Jo naudoto dyzelinio 180 AG pasiekiančio „Peugeot 3008“ vidutinės degalų sąnaudos buvo 4,5 l/100 km.

Važiuoti galima ir ekonomiškiau

„Važiuodamas į priekį stengiausi taupyti degalus, važiuoti ekonomiškiau – reikėjo palaikyti mažesnes nei 5 l/100 km sąnaudas, o ir sustojęs buvau ne kartą, aplankiau įvairius Baltijos kelio renginius. Atvykus į Taliną, degalų matuoklė rodė didesnį nei pusės bako likutį, tad grįždamas atgal jau važiavau didžiausiu leistinu greičiu ir nebesivaikydamas ekonomijos. Net ir tokiu režimu tikslą pasiekti pavyko su nemenka atsarga“, – po finišo sakė žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius.

„Peugeot 3008“ automobilyje sumontuotas 60 litrų dyzelino bakas. Įveikus 1 240 kilometrų, vidutines jo degalų sąnaudas borto kompiuteris rodė 4,5 l/100 km, o likusį nuvažiuojamą atstumą tuo pačiu baku – 60 km.

„Tokios sąnaudos nėra išskirtinis pasiekiamas automobiliui ar man, kaip vairuotojui – daug kas galėtų pakartoti tą patį. Šiuo važiavimu norėjau parodyti, jog dyzelinui alternatyvų nėra – šiandien tik tokiais degalais varomas automobilis gali be sustojimų degalinėse įveikti tokį atstumą. Dyzelinas Europoje neretai užsipuolamas dėl taršos, tačiau dažnai – visiškai be reikalo. Taršūs ir neekologiški yra seni dyzeliniai varikliai su išoperuotais filtrais bei dujų neutralizavimo sistemomis, o naujieji, ypač atitinkantys „Euro VI“ reikalavimus, yra tokie patys ekologiški kaip benzininiai“, – teigia keliautojas.

V.Milius sakė, jog važiuojant 90–100 km/val. greičiu jo prancūziškas krosoveris vidutiniškai naudojo 4,3 l/100 km dyzelino – tai pakankamai geras rezultatas. Vis tik didieji dyzelinių automobilių privalumai atsiskleidžia važiuojant didesniu, 130 km/val. greičiu – automagistralėje, jau grįžtant atgal, automobilis vartojo apie 6 l/100 km.

Ilgose kelionėse svarbu skaičiuoti

Nors važiavimas Baltijos kelio maršrutu toli gražu nebuvo nei didelis ekonomiškumo, nei ištvermės įrodymas, V. Miliaus biografijoje yra kelios dešimtys būtent tokio stiliaus kelionių. Pavyzdžiui, 2014 m. jis automobiliu vienas per 17 parų ir 8 valandas įveikė 23 500 km atstumą Rusijoje iš Murmansko į Magadaną ir atgal, o 2015 m. užfiksavo rekordą važiuodamas nuo šiauriausio kontinentinės Europos taško Nordkapo Norvegijojeį piečiausią – Tarifą Ispanijoje, 5 950 km atstumą įveikęs tik su keliais sustojimais per 55 val. 5 min.

Rekordinėms kelionėms jis dažniausiai renkasi dyzelinius automobilius – tik jais galima važiuoti ilgus atstumus ir retai stoti degalinėse, o tai – itin svarbus aspektas siekiant kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą.

„Daugelis principų, kuriais remiuosi rekordinėse kelionėse, gali būti panaudoti ir vykstant atostogauti į kitas šalis, kai per vieną dieną reikia įveikti bent tūkstantį kilometrų. Vienas jų yra optimizuoti sustojimai – kiekvienas stabtelėjimas pavalgyti, pildyti degalų ar apsilankyti tualete atima daugybę laiko, todėl yra labai patogu visus dalykus atlikti vieno sustojimo metu ir stoti tik kartą į kelias valandas. Taip pat svarbu visus procesus suderinti tarp automobilio keleivių, kad nereikėtų stovinėti dėl vieno žmogaus poreikių“, – teigia V. Milius.

Greitkelių pakelės paprastai būna sutvarkytos būtent taip – vienoje vietoje kas kelias dešimtis kilometrų galima rasti degalinę, restoraną, poilsio aikštelę. Keliautojas juokauja, kad kraštovaizdis pakelės degalinėse retai būna įspūdingas, tad geriau džiaugtis vaizdais anksčiau pasiekus galutinį kelionės tikslą.

Kitas svarbus aspektas yra optimalaus greičio pasirinkimas. Važiuojant 90 km/val. bet koks automobilis vartos mažiau degalų nei 130 km/val., tačiau pačios kelionės trukmė gerokai pailgės ir retesni sustojimai degalinėse vargu ar atpirks sugaištą laiką kelyje. Be to, važiuoti gerokai lėčiau už eismo srautą taip pat nereikėtų.

„Aš pats visada stengiuosi važiuoti su eismo srautu ir kitiems patariu daryti taip pat. Jeigu srautas juda 10 km/val. greičiau nei leistina – tebūnie, važiuokite taip. Vietiniai gyventojai geriau už tranzitinius turistus žino kelio ypatumus, pavojingas vietas ir eismo kontrolės buveines, tad renkantis optimalų greitį geriausia yra pasitikėti vietiniais eismo dalyviais“, – pataria patyręs keliautojas.

Važiuoti pernelyg greitai – greičiau nei leistina – taip pat neapsimoka. Visų pirma, tai dažniausiai nėra saugu, o sustabdžius pareigūnams bus sugaišta gerokai daugiau laiko nei jo buvo išlošta viršijant greitį. Be to, kone visose Europos šalyse yra plačiai išvystytas greitį fiksuojančių radarų tinklas, tad dažnai viršijant greitį jau grįžus namo gali atkeliauti baudas susimokėti siūlantys laiškai.