Verslo kliūčių žemėlapis: Panevėžio rajonas pagal patrauklumą verslui aplenkė patį Panevėžį

Panevėžio apskrities savivaldybių verslininkai išgyvena ne pačius geriausius laikus: verslo aplinkos
palankumas vertinamas gana skeptiškai, baiminamasi dėl augančios konkurencijos grėsmės.
Situacija ženkliai geresnė tik Panevėžio r. savivaldybėje, kurioje šiemet įsikūrė daug naujų mažų ir
vidutinių įmonių.

Panevėžio apskrities savivaldybės pagal palankumą verslui visos šalies mastu išsirikiavo taip:
Panevėžio r. užėmė 18 vietą ir pakilo per 24 pozicijas lyginant su 2017 m., Panevėžio miesto pozicijos
liko iš esmės nepakitusios (23 vieta), o pozicijas kiek pagerinusi Rokiškio rajono savivaldybė atsidūrė
35 vietoje. Likusios trys apskrities savivaldybės patyrė gana ženklius nuosmukius: Pasvalio r. savivaldybė nukritusi per 10 pozicijų užima 42 vietą, Kupiškio r. sav. – 48, o Biržų rajonas smukęs per 14 pozicijų atsidūrė 58 vietoje.
Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių
žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės,
34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Ženklus Panevėžio rajono proveržis

„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19
savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs. Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelis praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė
sako, kad Panevėžio apskrities situacija gana paradoksali: bendros verslininkų nuotaikos niūrios,
tačiau Panevėžio r. stebimas mažų ir vidutinių įmonių steigimosi proveržis. „Panevėžio r. savivaldybės šuolis verslo laisvės reitinge tikrai įspūdingas. Ji per metus sugebėjo pakilti per 23 vietas, taip pat visos šalies mastu išsiskiria pagal naujų mažų ir vidutinių įmonių skaičių. Tačiau bendrai situacija Panevėžio apskrityje patys verslininkai vertina gana pesimistiškai. Net 23 proc. respondentų teigia, kad aplinka kurti smulkų ir vidutinį verslą regione nepalanki. Ir pagal šį rodiklį Panevėžio apskrities verslininkai patenka į didžiausių pesimistų trejetuką.“, – sako G. Kubiliūnienė.

Labiausiai slegia mokesčiai

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Panevėžio apskrities verslininkams – mokesčių
našta. Tą tvirtina beveik 71 proc. apklaustųjų, o 40 proc. respondentų nerimą kelia konkurencijos
augimas. Pagal šį rodiklį Panevėžys nusileidžia tik ženkliai pirmaujančiai Šiaulių apskričiai.
Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Panevėžio verslininkai įvardijo emigraciją
(33 proc.) bei išsilavinimą ir su tuo susijusią darbuotojų kompetenciją (21 proc,). Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Panevėžio apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą
– 42 proc. ir darbo jėgos mokesčius – 27 proc.

Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose

Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija
esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje
kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai
šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi
ekonominei veiklai.

„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo
atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja
palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų,
gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių
užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios
vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G.
Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo
priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.

Padidinti šriftą