Pristatytas galimas seniūnijų modelis Panevėžyje

Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konferencija „Savivaldos struktūros tobulinimo galimybės: seniūnijų vieta savivaldoje“. Susirinkusieji buvo susipažindinti su savivaldos plėtros principais,  funkcijų decentralizacijos galimybėmis, efektyvesniu gyventojų poreikių atstovavimu, seniūnijų, seniūnaitijų steigimo nauda ir veiklos galimybėmis.
Meras Rytis Račkauskas pasidžiaugė, kad konferencija suteikia galimybę plačiau pristatyti ir gyventojams sužinoti, ką veikia seniūnijos, padiskutuoti šia tema.
„Dar per rinkimus sakėme, kaip svarbu priartinti miesto valdymą prie žmonių, kad jūsų balsas ir pozicija būtų girdima. Manome, kad seniūnijų atsiradimas gali padėti šiuos tikslus įgyvendinti, tačiau sprendimą, ar miestui reikalingos seniūnijos, priims patys panevėžiečiai. Tačiau prieš sprendžiant reikia gerai pasverti, įvertinti praradimus ir galimas problemas“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė meras R. Račkauskas. 
Konferencijoje pranešimą „Seniūnijos ir seniūnų vieta ir vaidmuo savivaldybėje nuo 1990 m. iki dabar“ skaitė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas prof. dr. Algirdas Astrauskas, „Seniūnijų funkcijos“ – šio komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, „Bendruomenių ir seniūnijų sąveika“ – M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Viešojo administravimo instituto dėstytojas prof. dr. Saulius Nefas, „Pilietinis įgalinimas“ – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė, Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė. Numatomą Panevėžio seniūnijų modelį pristatė Savivaldybės tarybos narys Rimantas Ridikas.
Pasak Seimo nario A. Strelčiūno, neturinčiuose seniūnijų miestuose sunkiau sekasi spręsti vietos problemas. Pvz., savivaldos užduotis – strateginiai klausimai (kelių tiesimas, tiltų statyba, transporto spūsčių mažinimas ir kt.), tuo tarpu konkrečios teritorijos tvarkymas ir pan. turėtų būti sprendžiami seniūnijos lygmeniu. Čia būtų operatyviau reaguojama į kasdienius gyventojų poreikius, vykdoma geresnė viešųjų paslaugų teikimo ir darbų atlikimo kontrolė (pvz., aplinkos tvarkymo, viešųjų pirkimų). Seniūnas turi teisę atlikti notarinius veiksmus, be to, atsiradus  seniūnijai aktyvėja bendruomeninių organizacijų, seniūnaičių veikla, nes jie labiau įtraukiami į savivaldybės veiklą, vietos klausimų sprendimą. Todėl Seimo narys A. Strielčiūnas palaiko miesto Savivaldybės planus seniūnijų formos priimti kartu su vietos gyventojais.
Statistiniais duomenimis, vidutinė didmiesčio seniūnija užima apie 2000 ha, aptarnauja 28 tūkst. gyventojų, vidutinis atstumas nuo miesto centro sudaro 7 km. Todėl pagal seniūnijų modelį Panevėžiui siūloma steigti 3 seniūnijas. Čia veiktų gyventojų priimamasis, būtų teikiamos nemokamos notaro, socialinės paslaugos, sprendžiamos priskirtos teritorijos ūkio problemos. Seniūnija galėtų glaudžiai bendradarbiauti su visuomeninėmis bei bendruomeninėmis organizacijomis, daugiabučių namų bendrijomis, seniūnaičiais ir gyventojais. Tad panevėžiečiai turės daugiau įtakos prižiūrint gyvenamąją aplinką. Manoma, kad seniūnijoje galėtų dirbtų 3 žmonės. Seniūnas būtų renkamas konkurso būdu, jis valdytų seniūnijai skirtas miesto biudžeto lėšas.
Diskusijoje dėl seniūnijų steigimo Panevėžyje dalyvavo ir į panevėžiečių klausimus atsakinėjo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Bronius Kleponis, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, LR Seimo nariai Povilas Urbšys, Bronislovas Matelis. Renginį moderavo prof. dr. S. Nefas.    
Konferencijoje dalyvavo miesto seniūnaičiai, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, namų bendrijų atstovai, savivaldos aktualijomis, bendruomeniniu gyvenimu besidomintys panevėžiečiai.