.

Į garbės piliečius siūlomas karininkas Jonas Variakojis

Panevėžio miesto savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo komisija Garbės piliečio vardui gauti teikia karininko Jono Variakojo (1892–1963) kandidatūrą.

Kaip teigia kandidatą pasiūlęs Kraštotyros muziejus, pažymint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, prasminga prisiminti bei įamžinti  žmones kurie kūrė, gynė ir įtvirtino Lietuvos Respubliką. Panevėžio mieste ir regione vykusiose nepriklausomybės kovose, organizuojant Lietuvos kariuomenę šiai asmenybei teko ypač svarbus vaidmuo.  J. Variakojis 1918 m. gruodžio 29 d. paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku pavedant organizuoti karių savanorių telkimą Panevėžio krašte ir suformuoti Panevėžio apsaugos būrį. 1919 m. sausio pirmomis dienomis pradėtas formuoti būrys, stumiamas žymiai gausesnių bolševikų jėgų, buvo priverstas atsitraukti į Kėdainius. Čia būrys buvo toliau komplektuojamas ir apmokomas, jo pagrindu 1919 m. kovo 22 d. įsteigtas Panevėžio atskirasis batalionas, kuris spalio 25 d. perorganizuotas į 4-ąjį pėstininkų pulką, vėliau tapusį 4-uoju Lietuvos karaliaus Mindaugo pulku. Visus šiuos karinius junginius organizavo ir jiems vadovavo J. Variakojis.

Pradėjęs tarnybą paprastu savanoriu, 1919 m. gavo vyresniojo leitenanto, 1920 m. – kapitono, 1923 m. – majoro, 1925 m. – pulkininko leitenanto karinius laipsnius.

Vadovaujami J. Variakojo panevėžiečiai kovėsi su bolševikais prie Kėdainių, Šėtos, užėmė Ukmergę, 1919 m. gegužės 19 d. iš bolševikų išvadavo Panevėžį, dalyvavo karinėse operacijose prie Kupiškio, Aluksnės ir kitose vietovėse, prisidėjo nuo Daugpilio išvadavimo. 4-asis pėstininkų pulkas kovėsi su bermontininkais ties Šiauliais ir Meškuičiais, su lenkų kariuomene ties Jašiūnais, Skėteriais, Musininkais ir Širvintomis. Ypač svarbus vaidmuo J. Variakojui teko vykdant Panevėžio išvadavimo operaciją (buvo operacijos vadovo pavaduotoju).

Po nepriklausomybės kovų tęsė tarnybą Lietuvos kariuomenėje, buvo III pėstininkų divizijos štabo viršininku, III karo apygardos štabo viršininku, ėjo divizijos ir karo apygardos vado pareigas. 1929–1930 m. buvo krašto apsaugos ministras.

Už nuopelnus apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo ir 2-ojo laipsnio ordinais, kryžiumi „Už Tėvynę“ (šis apdovanojimas vėliau pervadintas Vyčio Kryžiumi), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Latvijos Lačplėsio 3-iojo laipsnio ordinu ir kt. apdovanojimais.

Aukštesni vadai ir viršininkai J. Variakojį vertino kaip gilaus proto ir išsilavinimo žmogų, ramų, pastovų, malonų, bet griežtą ir iniciatyvų karininką. Kolegos pripažino jo autoritetą, gerbė ir mėgo.

Galutinį sprendimą dėl Gerbės piliečio vardo suteikimo J. Variakojui priims Savivaldybės taryba. Jos posėdis numatytas balandžio 26 d.

x

Norėdami Jums pasiūlyti pilnavertes paslaugas, prašome leisti įrašyti Jūsų kompiuteryje (įrenginyje) tam tikrą informaciją – slapukus (angl. „cookies“). Slapukus naudosime atpažindami Jus, kaip ankstesnį svetainės lankytoją ir rinkdami svetainės lankomumo statistiką. Duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jūs taip pat turite teisę nesutikti, kad slapukai būtų įrašomi Jūsų kompiuteryje (įrenginyje), tačiau tokiu atveju kai kurios svetainės funkcijos Jums gali būti neprieinamos.

Sutinku Nesutinku
Keisti šrifto dydį
Didelis kontrastas
X